Aš esu pakankamai...

Tai toks galingas žodis, kurį aš pati turėjau suvokti. Nes tiesiog tuo netikėjau.

Aš esu pakankamai: graži, protinga, rūpestinga, išmintinga, laiminga, gera mama…
Ir net nepriklausomai nuo to sąrašo, aš gimiau būdama pakankamai. Tu taip pat.

Mums nuolat kartodavo ir mes šiandien kartojam sau ir savo vaikams: tu turi daryti / būti / tapti / turėti / atrodyti / elgtis… Ir vis negana.

O ką, jei pasakysiu, kad tu jau esi pakankamai? Tiesiog, tokia, kokia esi. Ir čia ne įvertinimas, kurį gauni, jei pakankamai stengeisi, pakankamai daug dirbai ar pakankamai daug pasiekei. Tai tu, kaip žmogus, kaip asmenybė, kaip kažko aukštesnio kūrinys esi pakankamai. O jeigu kažkam atrodo kitaip, kas jis toks, kad vertintų tavo tobulumą ar netobulumą? Net jei tas kažkas priešais tave veidrodyje.

Nepaprastai svarbu suvokti ir pasakyti sau, tu esi pakankamai… Su visais savo privalumais ir trūkumais, su pakilimais ir nuopuoliais, su klaidom ir pasiekimais. Esi toks ne be reikalo. Tobulėti nuolatos reikia, bet tai ne apie tapimą kažkuo. Tai apie būvimą savimi. Visą gyvenimą iki šiol buvai, esi dabar ir visada būsi pakankamai. Nurimk.

Kodėl svarbu įsisąmoninti, kad tu jau esi pakankamai?

Jei tau atrodo, kad esi nepakankamai, vadinasi nuolatos stengiesi save keisti. Tai amžina kova, kurios dar niekas nelaimėjo.
Jei manai, kad dar esi nepakankamai kažką imti ir padaryti, keisti savo gyvenime, ruoštis tam gali visą likusį gyvenimą. O ruoštis gyvenimui tai nereiškia gyventi.
Jei vis dar sau esi nepakankamai, nuolat stengiesi bandydama kažką pakeisti ir patikėk manim, didžiąją laiko dalį darai ne tai, ką turėtum. Didelės ir nuolatinės pastangos neduoda rezultatų. Nes tas įsivaizduojamas tikslas tapti „pakankamai“ tarsi pakabintas ant pagaliuko jis visada keliauja priešais nosį. TAPTI pakankamai niekada nepavyks, pakankamai reikia išmokti BŪTI.

Kai tik supranti, kad tu jau esi pakankamai, dingsta visi iki tol erzinę įrodinėjimai, kad yra kitaip. Protas nurimsta, pradedi aiškiau matyti realybę. Darydama mažiau pasieki daug daugiau.

Savo praktikoj įsitikinau, kad persivalgymas yra dažnas signalas, kad žmogus jaučiasi nepakankamas. Moteris dažnai mano, kad ji nepakankamai gera žmona, mylimoji, mama, dukra ar sesuo. Kad ji nepakankamai graži, liekna, nepakankamai stori plaukai ar tiesi nosis…

Labai tikėtina, kad augant neišmokome paprasto dalyko, kad jau pakaks. Užuot palikus maistą lėkštėję ir pasakius „Man jau pakaks“, „Aš jau pakankamai soti“, jaučiam būtinybę suvalgyti viską, ką matome priešais save.  Greičiausiai augdami girdėdavome, valgyk, jei nori užaugti didelis ir stiprus. Arba per šventes mums kartodavo, valgyk, nes namuose jau nebegausi. Tarsi dabar nesukirtus visko paskui bus atsivers tuštuma, baimė, kad būsi silpnas.

Taip buvo slopinamas mūsų sotumo jausmas ir išsitrynė programa „Aš jau pakankamai soti“.

Tas nepakankamumo jausmas šiandien atveria tuštumą skrandyje, kurią norisi užpildyti, nes su ta tuštuma labai sunku gyventi. Kitiem ta tuštuma atsiveria spintoje, batų dėžėje, virtuvės spintelėse.

Tačiau nei maistas, nei pirkiniai niekada neužpildys to nepakankamumo, nes ne ten lopome. Tačiau gera žinia, kad tiktai tu turi visas galimybes tą tuštumą uždaryti visiems laikams. Reikia tik apsisprendimo ir imtis veiksmo.

Deja, perskaityt tai ir užsidėt pliusą nepakaks. Jei vien tik skaitymas duotų rezultatų, pakaktų perskaityti knygą apie dietą ir gautume norimus rezultatus. Todėl imk popieriaus lapą ir ranka atlik užduotis.

Užduotis nr. 1. Užsirašyk, skaityk, kartok garsiai ar mintyse: „Aš esu pakankamai. Aš visada esu pakankamai. Aš esu daugiau, nei pakankamai. Aš turiu pakankamai“. Užsiklijuok lapukus, užsirašyk kompiuterio, telefono ekrane, užrašų knygelėje.
Užduotis nr. 2. Surašyk mažiausiai 30 punktų su pradžia „Aš esu pakankamai…“. Tą patį padaryk apie savo artimą žmogų, kurį, neabejoju, taip pat nori pakeisti.

Tikiuosi, kad tai tau atvers akis taip pat plačiai, kaip ką tik atvėrė man.