Kaip išvengti įtampos prie šventinio stalo

Artėjant gražiausioms ir sočiausioms metų šventėms, šiandien vis tik noriu parašyti apie… toleranciją ir supratimą.

Yra žmonių, kurie nevalgo mėsos, nevartoja glitimo turinčių produktų. Yra tokių, kurie nevartoja alkoholio, atsisako bet kokio gyvūninės kilmės maisto ar tiesiog laikosi dietos. Tai yra jų asmeninis sprendimas. Jiems tai yra svarbu.

Tačiau ko šie žmonės gali tikėtis per šventes (be dovanų)? „Paragauk, aš šitaip stengiausi.“, „Nuo vieno kąsnio/stikliuko juk nieko neatsitiks?“, „Per šventes juk galima…“. Ir taip toliau, ir panašiai.

Atsisakius rizikuojate įžeisti šeimininkus ar namiškius. Bet jūs nesate atsakingi už jų jausmus. Jei neturite ketinimo juos įžeisti, jūsų sąžinė rami.

O ką, jei jūsų pasirinkimas jums tiek svarbus, kaip, pvz., alergija ar religiniai įsitikinimai? Visada galite pasakyti, kad tai suvartoję jausitės blogai. Gal nesulauksite tokių siūlymų, kaip: „Tai nieko, pagulėsi ryt lovoje, išgersi vaistų ir praeis.“, arba „Turiu nuskausminamųjų spintelėj, galėsi išgerti vėliau“. Juk nesakom alergiją žemės riešutams turinčiam žmogui, suvalgyk, tai tik vienas, kas tas anafilaktinis šokas…

Tai yra jūsų pasirinkimai ir apsisprendimas. Jei nusižengę jiems jausitės blogai, kam kankintis?

Jei prisėdus prie švenčių stalo pagalvojate, kad tiek jau tos, nusižengsiu savo principams. Čia daugiau nėra man tinkamo maisto, arba sutinkate išgerti, kad neįžeistumėte ko nors, tuomet tai jau pasiteisinimas.

Kaip palengvinti sau gyvenimą prie švenčių stalo, iš anksto informuokite ar priminkite, kad kažko nevartojate. Atsineškite ant bendro stalo tai, kas atitinka jūsų poreikius. Jei išsinešimui įdės maisto, kurio jūs nevartojate, mandagiai priimkite ir pasakykite, kad smagiai pasivaišinsite su draugais.

Tiek vienai, tiek kitai pusei šioje vietoje reikia išmokti tolerancijos. Vieniem nesmerkti kitų už pasirinkimus, o šiems suprasti, kad niekas niekam nelinki blogo, skiriasi tik supratimas. Juk  tam tikro maisto ar alkoholio atsisakymas neturi nieko bendro su ketinimu įžeisti. O nuolatiniai raginimai vis tik paragauti rodo norą rūpintis.

Nebandykime vieni kitų pakeisti.

Jūsų kūnas ir jūsų vartojamas maistas yra jūsų reikalas, niekieno kito. Kai išmoksite gerbti savo poreikius ir savo principus, netrukus tai pradės daryti ir kiti.

Darnių ir jaukių artėjančių švenčių!